pala

pala
1 palà sf. (4), (2) 1. Dv medžiagos, audeklo gabalas, skepeta: Duokš pãlą, suvyniosiu stiklines! Dkš. Paimk pãlą ir uždenk duoną, ba musios sudergs Lp. Eidama pirtin pasiimu pãlą galvai apsrištie Dglš. Nuog galvos pãlą nuėmiau Arm. Nors buvau stipriai užrišusi puodą, bet katė pragraužė palą ir išlakė pieną Žsl. Kur dingo palà, per kurią kukulius (bulves kukuliams) sunkdavau? Grš. Kai nupliš marškiniai, pasidarysiu palų̃ Dkš. Nusišluostyk rankas palà Ktk. Palẽlė (stalui užtiesti valgant) juoda kaip puodakelis, net bulbas baisu pilt Mlt. Suvyniok kumpį palẽlėn ir vežkis Dgl. Paimk ir uždenk palelè Ssk. Surišk vilnas palùtėn Pn. 2. skuduras, mazgotė: Paimk pãlą ir apšluostyk stalą Mrk. Atsinešk pãlą ir iššluostyk padlagą Kpč. Buvo tiek daug palẽlių, dabar jau nei vienos nėra Bgs. Paleliū́te apidengiau Prng. 3. drobulė, paklodė (ppr. prasta), skraistė: Griebkim, vyrai, palàs ir bėgame atnešti skiedrų! Vv. Žmogus palindo po pala, kuriąj[a] buvo vežimas uždengtas (ps.) Brt. Ji apsisupo balta palà ir nuėjo (ps.) Smn. Užumušė, pãlon ansiuvo akmeną ir anleidė ežeran (ps.) Mlt. O tam seniui žmogui liepęs dūlyti namon ir, dvikartes, palas nuo kaimynų surinkus, siūti iš jų vieną didelį žaką BsMtI34. 4. Asv žr. palas 1: Šiam indarokui vieną pãlą išmečiau, o da platus Grš. Mikienės sijonas būdavo net iš aštuonių palų̃ Žvr. Dviejų palų̃ andarokas Dkš. Gaspadinaitės sijonas šešių palų̃, o slūginaitės tripalis Gs. Kap varlės išsipūtę su keturių palų̃ andarokais Krn. Pasisiuvau andaroką keturių palų platumo Kp. Seniau bobos siūdavo andarokus ben iš keturių pãlų Ut. Nugarinė palà marškinių tai da nelabai nusnešiojus Užp. Kad tu trijų palų̃ marškiniuose nelįstai (taip labai sutintum)! Krok. ^ Trijų palų tvartas, vidury baltas (grikio grūdas) LTR(Pn). 5. Nm sudedamų akėčių pusė, dalis: Man pavogė vieną akėčių pãlą Alk. 6. skvernas: Atbrizgo burnosėlio pãlos Ktk. Šuva kai stvėrė ažu palõs, i atplėšė Dglš. Mažu po palà pasikišo? Vrn. Brenda per purvą, palas pasikėlęs Stlm. Kai tik bernas i merga ažsirašė – eina ažusakai, tai pažįstami susitikę sveikina su palà (paėmę į ranką palos kampą) Rš. Tada pagavo ansjen palą ploščiaus jo, ir perplyšo ana Ch1Sam15,27. 7. Vlk, Alk, Klt, Tvr vystyklas: Vaiką susuko į palàs Žsl. Vystant vaiką, nereikia užlenkt palų̃ – greitai pradės vaikščiot (priet.) Sn. Padžiauk ant tvoros vaiko palutès Brt. Susupė vaiką palẽlėsna Švnč. Kaip visi suguldavo, tai jijė palukes plaudavo BsV104. Permainyk vaiko palukès, ba verkia Kpč. 8. labai tankus tinklas: Po karui žmonys megzdavo tinklus. Dūkštiniai megzdavo palàs Rš.
◊ [vienõs] palõs trū́ksta apykvailis: Jis kiuoktelėjęs, jam trū́ksta vienõs palõs Mrj.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • PALA — Terme italien, désignant traditionnellement les tableaux d’autel, aussi bien les ensembles composés de plusieurs éléments (Pala de Treviglio , par Bernardo Butinone et Bernardo Zenale; Pala Griffoni , de Francesco del Cossa et Ercole de’ Roberti) …   Encyclopédie Universelle

  • Pala — heißen in der Geografie eine Gebirgsgruppe in den Dolomiten, siehe Pala (Dolomiten) eine indische Stadt, siehe Palai (Indien) eine alte indischen Dynastie in Bengalen, siehe Pala (Dynastie) eine Gemeinde im estnischen Kreis Jõgeva, siehe Pala… …   Deutsch Wikipedia

  • pala — sustantivo femenino 1. Herramienta formada por una plancha redondeada sujeta a un mango, que generalmente se usa para trasladar materia como arena o tierra: Tardaron mucho en vaciar el hoyo, porque la pala era muy pequeña. pala de panadero Pala… …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • pala — (Del lat. pala). 1. f. Instrumento compuesto de una tabla de madera o una plancha de hierro, comúnmente de forma rectangular o redondeada, y un mango grueso, cilíndrico y más o menos largo, según los usos a que se destina. 2. Hoja de hierro en… …   Diccionario de la lengua española

  • pala (1) — {{hw}}{{pala (1)}{{/hw}}s. f. 1 Attrezzo a mano per smuovere, ammucchiare, caricare terra e materiali, costituito da un ferro piatto e largo fissato a un lungo manico di legno | Attrezzo simile, in un unico pezzo di legno, per infornare e… …   Enciclopedia di italiano

  • Pala — Saltar a navegación, búsqueda Para otros usos de este término, véase Pala (desambiguación). Palas Una pala es una herramienta de mano utilizada para excavar o mover materiales con cohesión relativamente pequeña. Consta básicamente de una… …   Wikipedia Español

  • Pala — Pala,   buddhistische Dynastie in Bengalen und Bihar, deren Herrschaft (etwa Mitte 8. bis Mitte 12. Jahrhundert) sich zeitweise über weitere Teile Nordostindiens erstreckte und große Bedeutung für den indischen Buddhismus und seine Beziehungen zu …   Universal-Lexikon

  • pala — s. f. 1.  [Joalheria] Engaste de pedra preciosa. 2. Parte do boné ou da barretina que cai sobre os olhos. 3. Coisa semelhante a uma pala de boné que se põe sobre os olhos para os resguardar da claridade. 4. Cada uma das duas peças que se colocam… …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • pała — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ia, CMc. pale {{/stl 8}}{{stl 20}} {{/stl 20}}{{stl 12}}1. {{/stl 12}}{{stl 7}} duży, podłużny przedmiot przypominający gruby kij, najczęściej drewniany, nieco grubszy na końcu : {{/stl 7}}{{stl 10}}Uderzyć pałą. {{/stl… …   Langenscheidt Polski wyjaśnień

  • pala — s.f. [lat. pala ]. 1. (tecn.) [attrezzo per smuovere e caricare terre, carboni, ecc., costituito di un lungo manico e di un ferro piatto] ▶◀ [di grandi dimensioni] badile. ‖ vanga. ● Espressioni: pala caricatrice (o meccanica) [macchina semovente …   Enciclopedia Italiana

  • pala — palà 1 dkt. Paim̃k pãlą ir uždeñk dúoną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”